Nuo rugsėjo Lietuvoje veikiantys vidutinio greičio matuokliai užfiksavo apie 11 tūkst. pažeidėjų.
„Beveik 700-tams jau išsiųsti protokolai“, – BNS sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Anot jo, pažeidimai labai įvairūs.
Lietuvoje veikia 25 vidutinio greičio matuokliai. Daugiausia tokių matuoklių – po šešis – įrengta aplink Vilnių ir Panevėžį, po keturis – valstybinės reikšmės keliuose aplink Prienus ir Marijampolę.
„Visi žinojo, kad buvo senokai įrengti ir rugpjūtį veikė tie įrenginiai, tačiau duomenys nepapuldavo į policijos administracinių nusižengimų registrą. Jau tada buvo pakankamai daug nuotraukų, paskelbus, kad nuo rugsėjo 1-osios duomenys patenka į policijos registrą, kelis kartus sumažėjo vairuotojų, viršijusių greitį. Tačiau ne visų pasiekė ausis ir galvas, nes nuo rugsėjo 1-osios iki spalio 23 dienos beveik 11 tūkst. greičio viršijimo atvejų“, – BNS teigė V. Grašys.
Lietuvos kelių policijos vadovas sako, kad tikriausiai turės praeiti tam tikras laikas, kol vairuotojai įsisąmonins, kad greičio matavimo įrenginiai veikia.
„Pirmiausia matuoklių paskirtis – prevencinė, kad vairuotojai susimąstytų kaip jie saugiai dalyvauja eisme, didžiausia bauda, manau, ne piniginė, o tikimybė sukelti skaudžias pasekmes, sužalojimus ir žūtis keliuose“, – sako V. Grašys.
Jis sakė pats matęs, kaip jaunuoliai, pasibaigus sektorinio greičio matavimo atkarpai pasibaigus išlipo iš automobilio, rūkė ir tokiu būdu mano išvengsiantys pažeidimo fiksavimo.
Už tvarkingą matuoklių veikimą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Vidutinio greičio matuokliai apdrausti, kaip ir kiti greičio matuokliai. Lietuvoje yra pasitaikę nemažai greičio matuoklių suniokojimo atvejų.
25 vidutinio greičio matuoklių sistemos, iki rugsėjo 1-osios fiksavusios pažeidimus, dabar duomenis apie juos perduoda Administracinių nusižengimų registrui.
Visoje Lietuvoje išdėstytos 25 sektorinio greičio matuoklių sistemos matuoja vidutinį transporto priemonių greitį tam tikrose kelių atkarpose, o eismo pažeidėjai sulauks baudų.
Pagal šią sistemą, viena kamera užfiksuoja automobilį ir važiavimo pro ją laiką, o kita – tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje. Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų ir ruožo pradžioje bei pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį. Jį viršijus, formuojamas pažeidimo protokolas.
Prieš įvažiuojant į kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą, vairuotojus įspėja specialūs kelio ženklai, informuojantys apie greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį.
Be pirminio tikslo – matuoti vidutinį transporto priemonės greitį, ateityje matuokliais bus galima tikrinti, ar automobilis yra draustas, ar atlikta jo techninė apžiūra ir ar nėra ieškomas kitose valstybėse. Taip pat planuojama, kad sistema leis patikrinti, ar transporto priemonių vairuotojai sumokėjo kelių mokesčius.
Pirminiais duomenimis, šiemet apie 27 proc. avarijų, kur nukentėjo žmonės, įvyko dėl greičio viršijimo.
Šiemet avarijose jau žuvo 140 žmonių.
Greičio viršijimas yra viena iš trijų pagrindinių priežasčių, dėl ko Lietuvos keliuose žūsta žmonės.
Autorė: Ingrida Steniulienė
Vilnius, spalio 28 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
